2020 - 2019 - 2018 - 2017 - 2016 - 2015 - 2014 - 2013 - 2012 - 2011 - 2010 - 2009 - 2008 - 2007
5.8.2020

Aš leita af fiski

 

Aš ,,lesa vatn" og leita aš fiski er mikilvęgara en vaša langt, kasta flott eša hnżta fķnar flugur. Flugan veršur aš komast fyrir fiskinn! Hér er almenn grein um hvernig nįlgast į hin żmsu veišivötn fyrir bleikju, urriša og lax. Straumvötn og stöš

 Fiskurinn er viš endann į regnboganum!

Fiskurinn er viš endann į regnboganum!

Lķf veišimannsins er svo miklu aušveldara žegar hann veit um fisk.  Žaš er allur munur: aš sjį eša heyra fisk, vita aš hann er žarna innan kastfęris, eša hitt: aš sjį ekkert nema endalaust vatn sem enginn veit hvaš felur.  Eša hvort žaš felur yfirleitt nokkuš.


Veišimašurinn getur hjįlpaš sjįlfum sér.  En žetta er ekki einfalt mįl.  Ekki frekar en svo margt ķ veišinni.   Sem, einsog žiš vitiš, geriš hana svo skemmtilega, eins og gömlu karlarnir segja. 

En ég ętla aš reyna aš stytta okkur leiš į veišislóš.  Koma flugunni fyrir fisk.

Byrjum į fiskinum

Žaš er alls ekki sama hver hann er eša hvar hann bżr.  Žess vegna verš ég aš brytja žessa greiningu nišur eins og bleikju sem į aš fara ķ japanskan forrétt. 

Lax. Urriši, bleikja, sjóbirtingur.  Žetta eru helstu veišidżr ķslenskra stangveišimanna og hafa ólķkar feršavenjur ķ vatninu.  Stöšuvatni eša straumvatni.  Viš erum komin meš fjóra fiska ķ tveimur ólķkum kerfum, žaš gera įtta reitir.   Og erum varla byrjuš.


Bśsetan er ólķk og fęšuvenjur


Urrišinn er heldur sig į sömu slóšum.

Urriši er óšalsfiskur.  Žetta žżšir aš hann feršast ekki mikiš, hvorki ķ straumvatni né stöšuvatni.

Merkingar ķ Laxį ķ Mżvatnssveit sżna aš urriši fer yfirleitt ekki meira en 50-100 metra frį óšali sķnu.  Óšališ er steinn eša hylur, straumrįs eša pollur ķ skjóli.  Hann er mjög stašbundinn.  

Ķ Veišivötnum hafa menn stundaš aš ala urrišaseiši og sleppa ķ vötnin.  Žar sem seišunum er sleppt veišist vel nokkrum įrum sķšar.  Menn hafa lent ķ ótrślegum mokstri meš žvķ aš hafa upp į sleppistöšum seiša.  Žau fara einfaldlega ekki langt.  Ķ Ellišavatni eru mjög misgóš bśsvęši urriša.  En sumir halda til į mögrum svęšum hvaš svo sem tautar og raular, žetta eru žeirra svęši.

Svo žaš er vert aš hafa ķ huga aš urrišinn helgar sér ból og bżr į žvķ.  Ef mašur veit um góša urrišaslóš eitt įriš, er lķklegt aš hśn sé žaš nęsta įr.  Veiši mašur vel į einum staš mį bśast viš aš žar sé įfram fiskjar von.   Žéttleikinn getur veriš mjög mismunandi eftir stöšum ķ įm og vötnum, en hafi mašur einu sinni oršiš var viš urriša mį bśast viš aš įfram verši žar fisks vart.

Bleikjan fer ķ torfum

Bleikjan er ekki alveg svona.  Hśn er hjaršdżr.  Fer um ķ torfum.   Mér hefur virst aš ekki skipti mįli hvort viš ręšum um stöšuvatnableikju eša sjóbleikju.  Straumvatnsbleikjan er heldur stašbundnari. 

Sjaldan er ein bleikja stök.  Torfur eru algegnar, žęr eru svo félagslyndar.  En žęr eiga til aš elta fęšu eša fylgja sjįvarföllum ef um er aš ręša sjóbleikju, hverfa skyndilega og koma sķšar eftir lögmįlum sem eru ekki alltaf ljós.  En lang oftast margar saman.

Bleikja ķ Ellišavatni er į žönum fram og aftur um vatniš og kemur vķša viš, žaš hafa rannsóknir sżnt.  En urrišinn flękist lķtiš.

Laxinn er göngufiskur
Laxinn hegšar sér misjafnlega eftir vatni og öšrum skilyršum.

Laxinn er göngufiskur ķ įnum.  Fyrri hluta sumars er hann į ferš upp įna ķ leit aš uppeldisstöšvum sķnum.  Laxar leita į stašinn žar sem žeir ólust upp.   Sleppitjarnirnar ķ Rangįnum sżna žetta.  Laxarnir dreifa sér ekki hingaš og žangaš į legustöšum ķ įnni.  Žeir leita beint žangaš sem žeir klöktust śt eša įttu staš sem seiši.  Ķ Laxį ķ Ašaldal sumariš 2002 veiddist mest viš eldisžręr ķ įnni.  Į einu veišisvęši ķ įnni er nś mjög lķtiš um fisk.  Žar var dregiš fyrir įrum saman og heimilisfasti laxinn ķ žeim hyljum tżndi tölunni.  Nś koma žangaš fįir laxar.  Samt eiga margir laxar leiš um į göngu sinni.  En žeir stoppa ekki žrįtt fyrir įkjósanleg skilyrši.  Žeir fara beint heim.

Lax į leišinni heim er oftast ķ betra tökuskapi en fiskur sem er kominn ķ hylinn sinn.  Göngufiskurinn lętur glepjast.  Žaš er, žegar hann gefur sér tóm til aš stoppa og hvķla sig.  Ķ stķfri gögnu tekur hann tęplega segja fróšir menn.  Fiskar sem finna svo  stašinn sinn og leggjast til aš bķša hrygningar verša ę erfišari višfangs.

Žaš getur veriš įgętt aš hafa svona hluti ķ huga.  Komi mašur aš laxahyl og sér tvo fiska į djśpu vatni mį bśast viš aš žeir séu aš koma sér fyrir og gętu oršiš erfišir.  Einn stakur lax į broti eša įlengdar er mun vęnlegri kostur.  Hann er lķklega ķ göngu og tilkippilegur.

Viš köstum fyrst į hann.

Ólķk lögmįl

Flestir veišimenn vita aš um silung og lax gilda tvö ólķk lögmįl. Silungur (lķka sjóbirtingur) étur ķ įnum og vötnunum.  Laxinn nęrist ekki, en į žaš til aš rįšast į agn okkar. Žetta žżšir aš viš žurfum aš nįlgast brįšina meš ólķku hugarfari. Horfum fyrst į silunginn.

Žį borgar sig aš horfa į fęšuna sem hann étur.  Hann heldur sig ķ nįmunda viš hana.  Annars vegar getum viš litiš eftir fęšunni, og reynt aš stašsetja fiska samkvęmt henni, hins vegar stašsettt fiska sem elta fęšuna og koma upp um sig.

 Byrjum į žvķ hvernig silungurinn kemur upp um sig

 


Fiskur aš vaka.  Draumur fluguveišimannsins

Flestir veišimenn eiga drauminn um logn og kyrrt vatn, og fiska aš vaka meš hringjum į vatnsboršinu.  Žetta er aušveldasta leišin til aš stašsetja fisk, og ekki nóg meš žaš, hann segir okkur hvar viš eigum aš setja fluguna.  Ķ yfirboršiš eša alveg viš žaš.

En oft erum viš ekki svona heppinn.  Žaš rignir.  Žaš blęs.  Og fiskar geta veriš mjög laumulegir ķ geršum sķnum.

Nokkur dęmi:

Ef žiš hafiš žolinmęši eša stillingu hugans žį get ég gefiš tvö heilręši sem eru algjörlega óbrigšul.

Ekki vaša śt.  Ekki byrja aš kasta.

Nei, žetta eru ekki heilręšin, bara undirstašan.

Heilręšinu eru:  Horfšu og hlustašu.  (Į vefnum er sérstök grein um žetta).

Eftir 5 til 10 mķnśtur hefur žś aflaš mikilla upplżsinga meš žessu tvennu.

Horfšu svo į vatniš.  Ekki hugsa um fiska, heldur um vatn.  Žaš er leikvöllurinn.  Knattspyrnumenn tala um žungan völl.  Hvernig er okkar völlur?

Į vorin eru įrnar kaldar og vatnsmiklar.  Fiskanir liggja ekki į sama staš og ķ jślķ ķ fyrra.  Nś beljar straumur yfir góša legustaši.  Fiskarnir fęra sig nešar ķ hyljina, į lygnara vatn.  Nęr bökkum.  Žetta į viš um alla fiska.

Og žeir hreyfa sig hęgar en žegar vatniš er meš ešlilegu hitastigi.  Liggja fastar.  Nś gildir aš leita fyrir sér meš žungum flugum sem fara hęgt.  Erfitt er aš finna fiska ķ miklu vatni,  žvķ gildir aš fara hęgt yfir meš agniš en staldra ekki of lengi viš.  Hvort sem žaš er lax ķ göngu eša urriši sem er stašbundinn žį kemur vorfiskurinn yfirleitt fljótt į fęriš ef hann gefur sig.

Sķšar žegar vatn sjatnar og veršur glęrara leitar fiskur ķ skjól utar.  Žar er śfiš straumžak til aš gera hann ósżnilegan.  Nęgt sśrefni til aš hann fįi góšan skammt.  Og žótt laxinn sé ekki aš hugsa um ęti, žį žarf urrišinn aš éta og žį velur hann góš matborš žar sem lirfur og pśpur eru į ferš.  Eša fęrir sig alveg undir bakka žar sem smįseiši og sķli skjótast.

Viš veršum žvķ ekki bara aš reikna śt fiskinn, heldur reikna śt vatniš, žvķ ķ žvķ į hann heima.   Allir fiskar kjósa hęgt vatn fremur en strķtt. 

En meira um fiska

Eitt sinn kom ég aš Ellišavatni.  Žaš var snörp gjóla, ekki kalt, en śši į milli, mig langaši ekki śt śr bķlnum, vatniš var śfiš.

Fór samt og var lengi aš koma mér ķ gang, óš loks śt į stein og settist til aš velja flugu.

Var lengi aš žvķ.   Bograši yfir boxin.  Heyrši žį ķ gegnum vindinn smį smell.  Og annan.  Ekki eins og žegar bįran kyssti stein, heldur snögga smelli.  Eins og skellt vęri ķ góm.  Ég rżndi ķ vatniš.  Sį ekkert.  Og žó.  Eftir smį stund sį ég eldsnöggar gįrur ķ yfirboršinu. 

Fiskurinn var aš éta rétt hjį mér ķ öldunni.  Ég skipti um flugu og setti žurrflugu į.  Veiddi vel.

Eitt sinn var ég ķ Laxį ķ Mżvatnssveit.  Sį ekki fiska og varš ekki var į straumfluguna.  Stóš og góndi į straumkastiš žar sem žaš hęgši į sér og fór svo meš smįgįrum yfir steina.  Žį kom ein alda į móti straumnum.

Og aftur.  Žetta var skrķtiš žvķ aš vatn rennur meš straumi, ekki gegn.  Nęst žegar žiš fariš ķ baš eša heita pottinn skuluš žiš gera snögga handarhreyfingu ķ kafi, eins og hönd sé veifaš.  Žetta var svona.  Um leiš vissi ég aš žetta voru urrišar aš snśa sér ķ vatninu į eftir lirfum sem komu meš straumi.  Žegar žeir lentu žvert į strauminn, eitt andartak mešan žeir voru aš snśa sér, lyftist vatniš ašeins og nęstum ósżnilega alda reis gegn straumi.  Ég kastaši litlum pśpum į stašinn og takan byrjaši.

Seinna var ég į sama staš.  Leit eftir hringjum eša gįrum.  Sį ekkert.  Žaš var mikiš skuggaspil į vatinu.  Žį lygndi og vatniš varš kyrrara.  Žar sem įšur voru skuggar og glampar af śfnu vatni sįust nś horn į sporšum.  Bara örlķtil horn sem stóšu upp śr vatninu.  Fiskarnir voru aš kroppa ęti af botninum og stóšu upp į endann žannig aš stöku sinnum komu smįhorn upp śr öldunni og hurfu um leiš ķ skugga og glampa af ljósi.

Oft hef ég bjargaš deginum meš žvķ aš loka augunum og hlusta.  Snöggt skvamp eša smellur af fiski sem sżpur flugu nęgir til aš koma blóšinu į hreyfingu.

Leit aš fiski meš fęšuleit

Fiskurinn sér oft um aš koma upp um sig sjįlfur.

En ef ekki?  Žį er aš horfa ķ vatniš.  Hvaša fęša er ķ gangi?   Hvernig leggst hśn ķ vatninu? 

Fyrst veršum viš aš įtta okkur į einu.

Fiskurinn (silungur)  vill ekki hafa of mikiš fyrir žvķ aš éta.  Orkan sem fer ķ aš nį fęšunni veršur aš vera minni en orkan sem fęst meš žvķ aš afla hennar.  Žetta žżšir aš stórir fiskar geta lifaš góšu lķfi ķ hęgu vatni meš miklu framboši af ęti, žótt žaš sé smįtt.  Og litlir stubbar sem fį ekki góšu stašina geta bjargaš sér meš žvķ aš nį góšum bitum sem hrynja af bökkum.

Fiskurinn vill hafa žaš nįšugt og samkeppnin ķ įnni snżst um aš fį bestu stašina. 

Hvaš er góšur stašur fyrir fisk? Žar sem hann getur legiš įreynslulaust. Og sér ęti koma hjį.

Lķtum į urriša ķ straumvatni.

Stundum sér mašur myndast rįsir ķ straumvatni.  Žar veršur eins konar rįk, froša ķ hléi, en undan henni žéttist fęša žar sem straumskil koma saman.  Hér er stašur til aš kasta flugu.  Straumskilin eru žess ešlis aš fiskarnir finna logn, fęšulķnan liggur beint til žeirra.  Žetta er kjörlendi fyrir fimm punda urriša žótt stašurinn virki ekki stęrri en žvottabali.

Skjól fyrir straumi er oft ķ kringum steina.  Stór steinn hryndir frį sér vatni og myndar kyrran blett fyrir framan sig.  Viš hlišar hans getur lķka veriš nįšugt ef straumlag er žannig.  Fyrir aftan stein myndast eins konar V-lag ķ strauminn.  Žar myndast lķka rįsir ķ vatniš žar sem ęti žjappast saman.  Žess vegna eru žessi V-öff svo vinsęl.  Margir fiskar geta rašaš sér ķ žokkalegu skjóli og étiš ęti sem kemur eins og į fęribandi nišur lķnuna ķ straumskilunum.

Strķšir strengir reyna mikiš į fiskinn.  En urrišar eru slyngir.  Žetta eru sterkir fiskar og munar lķtiš um aš finna sér stein ķ botni sem veišimašurinn hefur ekki hugmynd um.  Žar er eins konar lygn pollur undir strķšum flaumi.  Veišimašurinn sér išandi straumkast en veit ekki aš undir er lygnara.  Žar liggur fiskurinn meš gott žak af freyšandi vatni fyrir ofan sig svo enginn sér hann.  En undir öldurótinu er kyrrara og žar mį sjį ęti koma į fleygiferš.  Urršinni er frįbęr ķ straumi og nęr aušveldlega ęti sem fer hjį įn žess aš eyša of mikilli orku, og er svo lagstur į stašinn sinn strax aftur.  Margir urrišar geta įtt sér svona staši į litlu svęši.  Annars stašar er kannski bara einn punktur ķ streng sem viršist henta fiskum.  Veišimenn sem afla sér reynslu vita oft af svona stöšum og ganga beint aš žeim, hirša einn fisk og eru farnir um leiš, vita aš ekki bśa fleiri ķ žessu einbżlishśsi.

Og svo eru žaš bakkarnir.  Urriša og bleikju finnst gott aš liggja undir bakka.  Bakkinn veitir skjól.  Af honum hrynur fęša.  Og vatniš hęgir į sér alveg viš land.  Veišimenn vanrękja mjög aš veiša mešfram landi.  Suma veit ég sem veiša aldrei frį landi.  Žeir koma aš veišistaš, vaša śt fyrir ofan hann og kasta ķ įtt aš landinu og lįta fluguna reka nišur meš bakka.  Önnur ašferš er aš nįlgast stašinn nešanfrį og kasta upp fyrir sig mešfram bakkanum.

Bleikjan er latari en urriši

Hśn er nįnast aldrei ķ strķšu vatni.  Margir flaska į žessu, sjį fallega strengi sem viršast svo laglegir.  Žeir eru ekki laglegir fyrir bleikju žótt žeir geti veriš laxalegir.  

En žaš er ekki fyrr en miklu nešar, žar sem vatniš hęgir į sér og viršist dautt sem bleikjan er.  Žar sem vatniš breišir śr sér og hęgir į liggur hśn nįnast alveg samlit botninum.  Vonlaust aš sjį hana.  Į hnédjśpu vatni.  Eša ennžį grynnra.  En ef flugan kemur yfir ęttu menn aš fylgjast vel meš, žvķ allt ķ einu gęti myndast rįk į eftir henni.  Kannski tekur bleikjan og  žį er fjör.  Kannski eltir hśn bara.  En umfram allt aš fylgjast vel meš feršum flugunnar, žvķ henni er jś ętlaš aš vekja fiskinn, og gerir žaš mun oftar en viš vitum.  Bleikjan vill liggja į steindaušu vatni og hafa žaš gott.

Ef ég mįl alhęfa žį er urršinni mun vķšar ķ  straumi en bleikjan og veišimašurinn veršur aš reyna aš reikna śt hvar hann hefur gott leguplįss meš framboši af ęti.  Bleikjan er žar sem vatniš hęgir į sér, oft mjög grunnt, og oft mikiš af henni į litlum bletti, en ekkert langa vegu į milli.

Sķšar,  žegar hśn er komin ķ góšan hyl viršist hśn hafa mikla löngun til aš kafa djśpt og halda sig žar sem varla er vinnandi vegur aš komast aš henni. Žaš er sķšsumars.

Ef ég dreg saman um urriša og bleikju ķ straumvatni žį gildir žetta: fiskarnir leita sér aš skjóli fyrir straumi til aš spara orku.  Žeir vilja fį fęšuna til sķn, ekki elta hana uppi.  Fęšurįkir ķ vatninu sem liggja ķ straumskilum žar sem hęgir į eru kjörnir legustašir.  Steinar ķ strengjum eša fyrirstöšur viš bakka bjóša upp į góša staši til aš liggja į.  Lķtiš eftir skuggum af steinum eša fyrirstöšum, fiskar fęlast birtu.

Sjóbleikjan er sérstök


Sjįvarósinn getur veriš erfišur en lķka feikna skemmtilegur

Sjóbleikja viršist mér aš sęki mjög ķ kanta mešfram landi ķ ósum.  Žar eru sandbakkar meš ęti.  Ég byrja alltaf aš veiša nįlęgt landi ķ ósum og skyggnist eftir bakka eša halla frekar en kasta langt śt.   Veiši mikiš beint nišur fyrir mig.  Bleikja sem į ekki von į neinu illu getur legiš innan viš fet frį bakka ef sandurinn er meš marfló eša smįdżr.  Og ef mašur sér eina žį mį bóka fleiri.

Mér finnst sjóbleikjan aušveldasti fiskurinn til aš hafa uppį.  Hśn kemur mikiš upp um sig.  Hśn nżtir mjög tękifęri til aš éta, oft alveg ķ harša landi.  Hśn er ófeimin aš koma ķ yfirboršiš.  Hśn eltir mikiš flugur žótt hśn taki ekki, svo mašur į aldrei aš rķfa upp flugu įn žess aš athuga hvor einhver sé viš endann.  Og žaš glampar mjög į hana ķ vatni, svo silfruš og fķn, oft į móti dökkum sandi.  Bleikja ķ ósum og nešri hluta įa er svo kappsfull ķ įti sķnu aš mjög oft mį sjį hana  um leiš, gefi mašur sér tķma.  En žaš er mįliš.  Ekki vaša śt og byrja aš kasta strax. Horfa og hlusta.

Einu sinni var ég ķ Vatnsdalsį.  Fékk aš kasta mešan nokkrir nįungar voru aš gera sig klįra.  Fór bara grunnt og varš lķtiš var.  Žeir komu og óšu 50 metra śt og köstušu svo eins langt og žeir gįtu.  Ég lagšist ķ sandinn.  Aldan ķ ósnum hjalaši viš žangdruslur sem lįgu žar.  Og žį kom upp sporšur af bleikju innan seilingar.

Sjóbleikjan getur veriš mjög treg.  En oftast veršur mašur var viš hana.

Vķkjum aš vatnaveiši silunga

Ašalatrišiš er aš muna aš almennt mį segja aš 90% af vatnsmassanum sé fisklaus.

Fiskurinn er annaš hvort nišur viš botn, eša uppi į tveggja metra dżpi og enn ofar.  Žar er mesta ętiš enda ljósiš gott fyrir lķfverur.

Žaš hjįlpar aš vita meira um fiskinn en minna.  Į Žingvöllum er bobbableikja sem nįnast étur ekki nema viš botn.  Flugan veršur aš skrapa botninn.  En žaš er lķka gott aš vita aš hśn į žaš til aš skipta um fęši.  Koma į grunnsęvi og hirša flugur.

Veišivatnaurrišinn er mjög erfišur stundum.  Hann étur hornsķli, eša bara krabbadżr.  Ef lirfa klekst į hann til aš liggja ķ henni ķ yfirboršinu.  Mašur žarf aš vita hvaš er ķ gangi hverju sinni. 

Eitt sinn var sagt aš fluguveišimenn ęttu alltaf aš veiša į móti vindi ķ Veišivötnum.  Fiskurinn leggšist undan vindi aš landi.    Nęr sanni vęri aš segja aš ķ žrįlįtum įttum byrjar botninn aš rótast upp ķ flęšarmįlinu undan vindi og fęša aš žyrlast upp lķka.  Fiskar geta veriš eitt fet undan landi og žaš stórir ef svona er įstatt.  Beljandi rok og brim, en meš  žvķ aš vaša śt ķ ölduna og kasta mešfram landi žar sem aldan brotnar mį setja ķ stóra fiska.  Žeir leggjast ekki undan vindi.  Žeir liggja ķ ęti.

Tękifęrin!

Žannig er silungurinn tękifęrissinnašur og nżtir sér žaš sem nįttśran bżšur uppį hverju sinni.  Sums stašar  er silungurinn bśinn aš sérhęfa sig algjörlega og sinnir bara einni fęšutegund.  Žaš žarf veišimašurinn aš vita.  Žį er spurningin miklu sķšur aš finna fiskinn, en finna śt hvort hann sé sérhęfšur į įkvešnu sviši.  Ķ vötnum į heišum Hśnavatnssżslu mį tķšum finna tvo mjög ólķka bleikjustofna ķ sama vatni: annan mjög smįvaxinn sem hefur helgaš sig įkvešnu ęti, hinn stęrri og öflugri, en myndi aldrei taka sömu flugur og hinn. 

Žaš skiptir žvķ miklu aš fylgjast meš ętinu ķ vötnum og vita ašeins meira en ekki neitt um fiskinn.  En žetta mį muna sem gullnu regluna:

Fiskurinn er nišur viš botn ef žś sérš hann ekki uppi eša veršur ekki var viš neitt į 1-2 metra dżpi.

En mundu aš botn er ekki bara žetta sem er langt śti.  Botninn nęr aš landi!  Upp viš land er mikiš ęti viš botninn, sķli og krabbadżr. Lirfur.  Fiskar geta snušraš allt upp ķ harša land.

Bestu veišistaširnir er žaš sem ég kalla meš köntum.  Žar sem hallar skyndilega frį landi og dżpkar.  Margir veišimenn vaša einmitt žangaš śt, og kasta svo eins langt og žeir geta.  Žaš ęttu žeir ekki aš gera nema žeir žekki botnlag žeim mun betur.   Ég byrja oftast į žvķ aš kasta mešfram kanti ef ég get.  Lęt fluguna sökkva nišur meš og dreg aš mér žannig.  

Mörg vötn, jį bestu veišivötnin, eru alls ekki dżpri en 1-2 metrar.  Ellišavatn, Vķfilsstašavatn og mörg heišavötn.  Žį er žetta mun aušveldara.  Gott er aš kanna botnlag ef hęgt er.  Bleikjan er oft į sandi eša leirbotni.  Urrišinn į grjótum.  Ef mašur į einkum von į urriša er vęnlegt aš leita žar sem grjót standa śt ķ vatn.  En falleg leirvķk eša malar- eša sandfjara getur bošiš upp į fķna bleikju.

Vķkjum aš laxinum

Ég minntist į vorveišina.  Lax ķ göngu tekur oft grimmt, svo hęgir hann į sér og svo leggst hann alveg.  Ég held aš ég segi sögu śr Hofsį til aš skżra hve mikilvęgt er aš gera sér grein fyrir ólķkum stašhįttum og ašferšum.

Eftir vorveišina sem Ķslendingar fį aš prófa er skipt yfir ķ śtlendina. Fyrstir koma Bretarnir žegar vęnta mį aš laxinn sé kominn.  Žeir veiša meš tvķhendum, kasta langt śt, lįta fluguna berast meš straumi aš bakkanum sķn meginn.  Žar hangir hśn smį tķma, žeir kalla žaš aš veiša į ,,dangle?, eša į hanginu.  Mér er sagt aš flestir laxarnir komi žannig hjį žeim.  Žarna er mikiš vatn, fiskurinn fer meš bökkum upp įna, stöšvar hér og žar og tekur fluguna žegar hśn hangir yfir honum.  Bretarnir veiša kerfisbundiš:  kasta alltaf jafn langri lķnu, fęra sig nišur eitt fet ķ hverju kasti.  Svona kemba žeir stašina og taka fisk ķ göngu ķ miklu vatni.

Svo kemur Kaninn.  Vatniš fer sjatnandi, įin er komin ķ jafnvęgi.  Fiskurinn kominn į marga helstu staši.  Nś taka viš ašrar ašferšir.  Žeir höršustu koma aš hyl, og horfa og hlusta.  Bķša eftir aš fiskur sżni sig.  Ef enginn fiskur sést kasta žeir ekki.  Komi einn uppśr, kafi eša stökkvi, velti sér eša bylti, er byrjaš aš vinna ķ honum.  Kastaš meš žröngu horni nišur, flugan lįtin vinna fyrir framan fiskinn, skipt ört um.  Hann pirrašur.  Svona gengur žetta hjį Kananum.   Hann stašsetur fiskinn fyrst, vinnur svo ķ honum.

Sķšar um sumariš koma Žjóšverjarnir.  Žeir veiša į tśpu.  Eša meš sökklķnum.  Kasta stutt śt og lįta fluguna sökkva vel ķ hyljina.

Og hver veišir best?

Allir.  Žaš er segin saga:  Um leiš og skipt er um ašferš veišist betur.  En allt eru žetta rökréttar ašferšir.  Bretarnir veiša žegar vatn er meira og fiskur į ferš.  Aušvelt aš hitta į hann, oft viš bakka.  Kaninn kastar į fisk sem er bśinn aš koma sér fyrir, vatniš er lęgra.  Žjóšverjarnir vita žegar žeir koma aš nś er laxinn legnari, bśinn aš fęra sig į dżpi.

Allir auka veišina frį žvķ sem var įšur en žeir komu. 

Žetta segir okkur mikilvęga sögu um laxinn.  Fyrst:  vatniš, skiptir mįli.

Mikiš vatn, fiskurinn kemur nęr landi.

En ķ venjulegu vatni?  Hvar er hann žį?

Tvęr meginreglur og nokkrar ķ višbót um laxinn

Tvęr meginreglur:  Hann er fyrir ofan brot, og hann er ķ strengjum. 

Brot og strengir

Brot eru žessar óreglulegu rįkir žvert į įna žar sem brżtur į henni, oft grunnt vatn og fyrir nešan strķšur vatnsflaumur.  En ofan viš brot er hęgara.  Laxinn stiklar grjót og straumflśšir žar til hann kemur upp fyrir brotiš.  Žar hęgist um, og žar heldur hann kyrrru fyrir smį stund.  Og žar tekur hann. 

Gott er aš stašsetja sig vel fyrir ofan brot (sjį mynd) og lįta fluguna sópa svęšiš žar fyrir ofan.  Hann liggur ótrślega nešarlega į brotinu, jafnvel svo aš sporšurinn stendur nęstum žvķ śtaf, og svo upp meš, allt eftir vatni.

Og žį eru žaš strengirnir

Strengir:  Mašur žekkir žį žegar mašur sér žį.  Dęmigeršur strengur er fyrir nešan flśš, žaš er hvķtfyss og jafnvel smį hylur, svo streymir įin įfram meš smį kambi ķ straumröst, og jafnvel mį sjį örla fyrir ,,keri? ķ vatninu.  Žar er hann.  Misjafnlega nešarlega eftir vantshęš.  Utan ķ straumrįsinni, ekki ķ henni.  Ekki žarf aš leita aš laxi ķ flśšinni fyrir ofan eša į grynningunum fyrir nešan strenginn.  Hann liggur žar sem nęgilegt sśrefni berst meš vatninu en hann hefur žaš sęmilega nįšugt fyrir straumi.

En svo eru žaš stóru geymarnir

Žaš eru langir hyljir sem breiša śr sér og vanir veišimenn segja: hann getur veriš hvar sem er hér į žessu svęši.  Stundum eru žetta stašir sem tęki hįlfan daginn aš kemba.

Žį leitar mašur aš speglum, ólgum eša straumgįru sem sżnir aš eitthvaš óreglulegt er ķ botninum.  Žaš er venjulega viš stein sem er gott aš liggja viš, utan ķ, aftan viš.   Ķ Hofsį eru margir svona stašir. Langir hyljir og strengir žar sem speglar og ólgur eru helstu vķsbendingar.  Einnig ķ Ašaldal.  Žetta er mun einfaldara ķ Noršurį eša Grķmsį žar sem vatn er minna og aušlęsara fyrir veišimann. 

Stundum er mjög erfitt aš leita fiskinn uppi į svona stöšum.  Žeir kallast žvķ viškunnanlega nafni: samfelldur veišistašur.  En svo bęta menn viš: en žarna er tökustašur!  Ég er ekki klįr į žvķ hvernig mašur skilgreinir tökustaš frį samfelldum veišistaš, nema helst aš samfelldur veišistašur er meš nokkrum punktum sem eru betri en ašrir og heita tökustašir. 

Į svona stöšum gildir oftast aš fara hratt yfir og vera duglegur aš skipta um flugur.  Og geti mašur stašsett fisk į mašur aš vinna ķ honum.  Venjulega kemur fiskurinn upp um sig ef um er aš ręša umtalsvert magn ķ stórum hyl.

Muniš: žaš er betra aš vinna ķ fiski sem mašur hefur stašsett, en kemba stóran hyl ķ žeirri von aš einhver fiskur sjįi fluguna.

Stóru įrnar

Og žį eru žaš vandasömustu staširnir.  Stórar vatnsmiklar įr eins og Laxį ķ Ašaldal eša Sogiš.  Hér er mjög erfitt aš lesa vatn.   Laxį ķ Ašaldal er fręg.  Mörgum heimsvönum veišimanni fallast hendur aš sjį allt žetta vatn.  Žeir kunna regluna: Strengir og brot, ólgur og speglar.  En nei takk.  Hér er endalaust flóš, stórkostlegir strengir, brot sem eru óendanleg, vatnsgeymar sem streyma hljóšir hjį.

Hér veršum viš aš višurkenna vanmįtt okkar.  Hér žarf kunnįttumenn.  Aškomumenn geta ekki lesiš vatniš aš gagni. 

Žaš er mögulegt aš fara ķ Laxį ķ Kjós, Grķmsį, Noršurį, Vatnsdalsį og veiša įn žess aš žekkja til.  Bara fylgja almennum leišbeiningum og lesa vatniš.  Samt er staškunnįtta alltaf ómetanleg.

En žaš er nįnast vonlaust ķ stórum įm eins og Laxį ķ Ašaldal og Soginu aš fara įn leišsagnar.  Ég set Selį ķ milliflokk.  Meš miklu vatni er įkaflega erfitt fyrir ókunnugan aš lesa hana.  Svo breytist hśn ķ mjög žęgilegan og aušlesinn veišistaš.

Samt er žaš alls stašar svo aš kunnįtta ? staškunnįtta ? slęr śt žį sem koma ókunnugir aš.

Žess vegna er hér heilręši aš lokum.  Menn eiga aš finna sér kjörstaši.  Rękta meš sér įkvešnar įr eša vötn, lęra į undir ólķkum kringumstęšum.  Sętta sig viš veišileysi, sękja į og lęra, skrį bak viš eyraš og smįm saman byggja upp žekkingu.

Žaš er gaman aš eiga staš sem mašur sér hvernig sem vešriš er, hvernig sem vatniš er, hvort sem žar er veiši eša ekki.

Žess vegna eiga menn aš taka veišislóš ķ fóstur og lęra į hana.  Žaš dżpar skilningin į öllum veišislóšum.

Og svo hitt.  Mašur į aš veiša į nżjum staš į hverju sumri.  Bara til aš reyna į sig, lįta koma sér į óvart.  Rękta gömlu vinina, hitta nżja.

Žaš er veišilķf ķ lagi.

Endurbirt heilręši
Höfundur SJH

12.11.2020

Stelpur veiša laxa

16.10.2020

Tķmavélin

20.8.2020

Klinkhammer

17.8.2020

Helgarfréttir

15.8.2020

Tungsten örtśbur

10.8.2020

Fiskifréttir

4.8.2020

Vištal viš KK

24.7.2020

Laxveiši vikan

22.7.2020

Flugan Friggi

18.7.2020

Flugufréttir

26.6.2020

Veišimynd dagsins

23.6.2020

Mundu veltikastiš

21.6.2020

Flottar opnanir

17.6.2020

Veitt og sleppt

16.6.2020

Laxa opnanir

10.6.2020

Laxafréttir

19.5.2020

Sagan um Krókinn

6.5.2020

Dagur ķ Kjós

3.5.2020

Nżja Sjįland

28.4.2020

Noršan fréttir

24.3.2020

Vika ķ veiši