2020 - 2019 - 2018 - 2017 - 2016 - 2015 - 2014 - 2013 - 2012 - 2011 - 2010 - 2009 - 2008 - 2007
15.2.2020

Vordagar ķ Hlķšarvatni - śr safni Flugufrétta

  Vekjaraklukkan pķpir ķ eyraš į mér.  Vekjaraklukkan pķpir reyndar ķ eyraš į mér į hverjum morgni, en žennan morgun var pķpiš einhvernvegin mun žolanlegra en ašra morgna, žó žaš sé laugardagur og žó aš klukkan sé ašeins 6 aš morgni, mun fyrr en venjulega.  En tilefniš er lķka mjög įnęgjulegt, fyrsta veišiferš vorsins og jafnframt fyrsta veišiferšin ķ Hlķšarvatn ķ Selvogi.

Ašeins tveim dögum įšur hafši veišifélaginn hringt ķ mig og sagst eiga stangir ķ Hlķšarvatn.  Ég var aš sjįlfsögšu til ķ tuskiš, hafandi aldrei komiš ķ Hlķšarvatn, en lesiš um žaš, oft.  Ég hef aš sjįlfsögšu lķka ekiš framhjį vatninu og ķ hvert sinn sem žaš geršist žį var fyrsta hugsunin? Žetta er  veišilegt vatn? En ekki varš af žvķ aš reyna žaš fyrr en nśna.

Ég var žvķ eldsnöggur aš gera mig klįran, renna vestur ķ bę eftir veišifélaganum, sem beiš tilbśinn meš stöng, flugur, vöšlur og annan veišibśnaš.  Reyndar var hann örlķtiš seinn fyrir žvķ kaffiš var bśiš og žurftum viš aš lifa viš skyndikaffi žennan daginn.  Hvaš um žaš, aksturinn aš Hlķšarvatni um Krķsuvķk gekk aš óskum.  Mikil umręša spannst um lķtiš og minnkandi vatn ķ Kleifarvatni en žaš er ótrślega lķtiš um žessar mundir.  Engar einhlķtar skżringar komu fram ķ žessari umręšu, en žó voru įhyggjur af inngripi mannanna ķ nįttśruöflin ofarlega į baugi, žó svo aš inngrip nįttśruaflanna sjįlfra sé lķklegri skżring ķ žessu tilfelli. 

Eftir žvķ sem viš nįlgušumst vatniš jók ķ rigningu, žoku og vind, og žegar viš renndum ķ hlaš hjį veišihśsinu var hellirigning, žoka og strekkings sušaustanįtt.  Viš vorum einir į stašnum, ašrir veišifélagar ekki męttir, žannig aš góšur tķmi var tekinn ķ aš taka til bśnašinn, drekka kaffi og lesa veišibókina sem innihélt margar vandlega skrįšar sķšur.  Samkvęmt veišibókinni įtti žetta nś aš vera létt verk og löšurmannlegt, žvķ veiši var ašeins skrįš į Peacock og Watsons Fancy, en žęr flugur voru aš sjįlfsögšu bįšar til ķ boxum okkar. 

Fuglar vorsins
Var nś haldiš til veiša.  Fuglalķfiš gaf til kynna aš voriš vęri komiš į stjį.  Örn tók į móti okkur žegar viš nįlgušumst vatniš.  Fyrstu krķur vorsins voru komnar og geršu žęr létta atlögu aš okkur, žetta var nś meira ęfing en raunveruleg įras, enda snemma vors.  Kjóahópurinn sem flaug yfir okkur var sį stęrsti sem ég hef nokkru sinni séš.   Žreyttar sandlóur ķ žśsundatali glöddu einnig augu veišimanna įsamt Hįvellu og fleiri sumarbošum.

Flotlķna, žriggja punda taumur, Peacock, ekki meš kśluhaus og vindurinn ķ bakiš.  Notušum žessa ašferš ķ dįgóša stund, en ekkert geršist.  Veišifélaginn sem er byrjašur aftur aš hnżta flugur, dró fram śr pśssi sķnu heimahnżtt Héraeyra, reyndar ansi vel hnżtt og skipti śt fyrir Peacock-inn.  Ekki leiš į löngu įšur en smįbleikja nokkur tók fluguna.  Sś bleikja varš ekki langlķf, en magainnihaldiš var grandskošaš.  Kušungar, kušungar, örfįar örsmįar pśpur og kušungar var žaš sem žessi bleikja hafš nęrst į aš undanförnu.

Bobbinn
Ég dró žvķ fram Bobbann sem ég hnżtti į fluguhnżtingarnįmskeiši hjį Kolbeini fyrir tveimur (eša var žaš žremur) įrum.  Aldur žessarar flugu skiptir žar ekki mįli, žvķ hśn stóš fyrir sķnu og allt ķ einu var ég ķ vašandi fiski.  Meš langan taum og hęgan drįtt, var greinilegt aš bleikjan var alveg viš botninn og vildi frekar Bobbann, en Peacock ķ žetta skiptiš.  Tók žarna nokkrar bleikjur į Bobbann, žangaš til hann var farinn aš trosna, en žį hętti hśn aš taka.  Kannski hafši žaš ekkert meš įstandiš į Bobbanum aš gera, kannski voru bara komnar ašrar ašstęšur, en žegar veišifélaginn dró fram Silfurskottu, varš hann óstöšvandi og žegar hśn var ?bśin? tók Gullskottan hans viš meš jafnvel betri įrangri, aš minnsta kosti ef mišaš er viš stęrš fiskanna.

Žaš var fariš aš nįlgast pįsu hjį okkur og ég var kominn ķ algert óstuš.  Kastaši ķlla, og flękti grannan tauminn ķ öšru hverju kasti.  Įkvaš žvķ aš vinna žetta öšruvķsi.  Skipti alveg um taum en hélt mig žó viš viš žann žriggjapunda.  Dró fram śr pśssi mķnu žurrflugu, Mosquito, nr. 18, sem ég hafši keypt af vinum mķnum ķ Veišivon daginn įšur.  Žaš var vindur, gįra į vatninu, ég hafši ekki mikla trś į žessu, en įkvaš samt aš hnżta fluguna undir og spreyjaši hana lķtillega.  Ég hafši nefnilega séš fisk ķ yfirboršinu skammt frį mér.  Ég kastaši stutt, meš óstušiš ķ huga og dró ofur varlega inn, reyndi aš lķkja eftir flugu sem situr į yfirboršinu.  Ekkert geršist.  Kasta aftur, stutt.  Dreg rólega inn, en ekkert gerist.  Lyfti upp stönginni og geri mig klįran til aš velta lķnunni śt aftur, og žį tekur hann.  Ég sį žaš ekki, en takan var įkvešin, žó fiskurinn vęri lķtill.  Nįši honum ķ hįfinn, en gaf honum lķf eins og öllum hinum fiskunum um morguninn.  Žetta var frįbęr endir į góšum morgni, maginn farinn aš kalla į fyllingu og var fariš eftir žeirri žörf, viš veišifélaginn héldum heim ķ veišihśs įnęgšir meš morguninn og komnir ķ žörf fyrir bęši mat og  žurran og hlżjan staš.

Umręšurnar ķ hléinu uršu til žess aš menn uršu sammįla um aš Silfurskotta vęri rétta flugan.  Žaš eintak sem notaš hafši veriš fyrr um daginn var bśiš, gjörsamlega uppuriš, en til voru nokkur eintök af Örnu, flugu sem ég hnżtti fyrir veišar į Arnarvatnsheiši og svipar til Silfurskottu.  Ég skellti henni undir og fór til veiša.  Tók tvęr bleikjur ķ fyrstu tveimur köstunum.  Var nś bśinn aš finna réttu fluguna og gaf žvķ veišifélaganum eina og öšrum veišimanni, sem žarna var, ašra.  Nś įtti aš byrja aš moka, en allt ķ einu var žaš bśiš og žrįtt fyrir ķtrakašar tilraunir meš mörgum flugum, var ekkert aš hafa.  Svona er nś veišin.

Stóra bleikjan
Žar sem lķtiš var aš gerast ķ veišiskap, héldum viš ķ göngu meš vatninu.  Rannsóknarleišangur, sem er naušsynlegur į hverjum žeim veišistaš sem mašur žekkir ekki, en vill kynnast; komast ķ samban viš.  Žetta er eins og meš önnur sambönd, žau endast ekki nema rękt sé lögš viš žau.  Leišangur žessi gaf ekki mikla veiši en žeim mun meiri upplżsingar, žvķ į gönguför okkar rįkumst viš į net sem lagt hafši veriš ķ vatniš.  Netiš lį ķ sandvķk einni į grunnu vatni, žannig aš hęgt var aš vaša meš žvķ ķ góšum vöšlum.  Viš gįtum ekki sleppt žvķ aš skoša ķ netiš og óšum žvķ meš žvķ nokkurn spöl.  Nęst landi voru nokkrar bleikjur ķ žeirri stęrš sem viš höfšum veriš aš fį um morguninn, en eftir žvķ sem utar dró stękkušu fiskarnir og stęrsti fiskurinn var grķšarstór bleikja.  Lķklega milli 6 og 8 pund aš žyngd og mikil eftir žvķ.  Ašrar bleikjur, 3-5 pund voru einnig ķ netinu.  Ekki mjög įhugaveršur veišiskapur aš mķnu mati, sérstaklega ķ vatni žar sem mikiš er gert ķ stangaveiši.  Hitt var žó įhugavert, aš sjį hversu stórar bleikjur finnast ķ žessu fallega veišivatni.

Showiš
Nś er fariš aš nįlgast kvöld og vind fariš svolķtiš aš lęgja.  Viš veišifélaginn įkvešum aš ganga aftur aš žeim staš sem hafši gefiš okkur svo góša veiši um morguninn.  Į leišinni rukkaši veišifélaginn mig um "show" sem ég įtti aš hafa lofaš honum.  Ég svaraši žvķ engu en hann settist upp ķ svolķtinn slakka viš vatniš, kveikti sér ķ vindli og fylgdist meš ašförum mķnum.  Minnugur žess sem gerst hafši um morguninn, žess aš ašeins var rśm klukkustund var eftir af veišitķmanum, vitandi aš aš vindinn hafši lęgt og hafandi įkaflega mikla löngun til aš veiša fisk į žurrflugu, įkvaš ég aš lęša Mosquito flugunni undir aftur.  Nś var komin lygna meš landinu en gįra var ašeins utar.  Ég kasta śt ķ gįruna og vindurinn įsamt mķnum hęga inndrętti ber lķnuna inn į lygnupollinn beint fyrir framan žar sem veišifélaginn situr.  Žį heyrist blśbb, veišigyšjan, veišifélaginn og ég sjįlfur horfum į hvernig bleikjan tekur fluguna.  Veišimanninum brį žó svo ķ brśn aš örlķtil  biš varš į aš ég reisti stöngina.  Varš žaš til aš fiskurinn festist į önglinum og nįšist ķ hįfinn aš lokum.

Ekki var aftur snśiš eftir žennan veišiskap og var žurrflugan notuš óspart žessa klukkustund sem eftir lifši af veišitķmanum.  Žaš var ótrślegt aš sjį bleikjurnar eltast viš fluguna, koma uppundir hana, gęla viš hana en oftast aš snśa frį.  Ķ žau skipti sem hśn tók, var veišimašurinn sjįlfur of fljótur, žvķ bleikjurnar festust ašeins lauslega į önglinum.  Įkaflega skemmtilegur tķmi samt, sennilega besta veišiklukkustund žessa veišidags.

Jį žannig getur veišiskapurinn veriš.  Hlķšarvatn tók svo sannarlega vel į móti nżjum gesti, gesti sem į oft eftir aš ganga meš bökkum vatnsins į nęstu įrum.

Höfundur Ólafur Magnśsson