2020 - 2019 - 2018 - 2017 - 2016 - 2015 - 2014 - 2013 - 2012 - 2011 - 2010 - 2009 - 2008 - 2007
12.2.2020

Bleikjur į beit - śr safni Flugufrétta

 Žennan veišidag reyndi talsvert į veišimenn.  Žaš var kalt, vatnshiti alveg ķ lįgmarki, og bleikjan ķ Soginu, sérstaklega sś stóra, er lķtiš fyrir aš elta flugur.  Ašferšin felst ķ aš troša flugunum upp ķ žęr.  Lįta skralla meš botni, kśluhausa, og reyna aš hitta į opinn kjaft sem ekki tekst aš forša sér.  Kśpurnar mķnar sigu meš hęgum straumi śt um alla breišuna og žaš var ekki fyrr en vel var lišiš į dag aš ég varš var.  Žar var punktur.  Um leiš og tók festi ég mér stašinn ķ minni, landaši žeirri fyrstu og óš śt aftur og tók ašra strax.  Žį voru hinir veišimennirnir oršnir spenntir aš fį aš prófa žennan helga blett įrinnar og ég leyfši žeim aš spreyta sig mešan börnin į bakkanum fengu mikinn fyrirlestur um gagnsemi eyrugga, kvišugga og sporšsins, auk žess sem viš spįšum ķ hvers vegna bleikjan vęri meš bleikan blę į kvišnum. Ķ įnni fengu hinir ekkert.

 

Žegar žeim var oršiš kalt fór ég aftur śt og reyndi aš leišbeina žeim. Stóš į milli žeirra og kastaši ?? žaš er hérna? sagši ég og aušvitaš tók bleikja. Žaš var sś stęrsta. Svona er nś veišilįniš stundum meš žeim grobbna

Litlar lirfur
Ķ staš žess aš fara inn ķ kvišinn į fyrsta fiski lét ég žaš bķša uns heim var komiš.  Žaš var della.  Žvķ žegar ķ eldhśsvaskinn kom sįst aš bleikjurnar höfšu veriš aš éta miklu minni flugur en ég hafši bošiš.  Žaš var lķklega mest heppni aš sé setti ķ žessar fjórar, en allar hinar voru į kafi ķ agnarsmįum lirfum.  En žęr voru nišri viš botn aš éta, og oft er vandasamt aš koma pķnulitlum og léttum flugum svo djśpt ķ kalt vatn.  Svo ég bar žetta vandamįl undir veišimann sem hefur veitt ķ öllum heimsįlfum.  Hann benti į įgętis lausn.  Setja mjög žunga kśpu fremst į tauminn, en raša svo léttum flugum, agnarsmįum, į tauminn žar uppaf.  Mašur getur aušveldlega veitt meš 3-4 į taumi ef ašstęšur eru góšar.  Žannig hefši mér tekist aš koma litlum lirfum, nśmer 14 og 16, alveg nišur į botn og lįta žęr žyrlast fyrir augu fiskanna.  Gaman hefši veriš aš prófa žaš.  En ég gekk bara śt frį aš žęr vęru aš éta bobba.

Heimsókn ķ vatni
Įšur en dagur leiš hafši ég reyndar fengiš sönnun žess aš meira var į borši bleikjunnar en bobbar į steinum.  Ég var sannfęršur aš draumar nęturinnar hefšu merkt fimm fiska, og ég bara kominn meš fjóra, svo ég hamašist viš aš lįta dęmiš ganga upp.  Stóš į malarbotni og žrįkastaši į helga blettinn.  Varš svo litiš alveg óvart nišur.  Į hnédjśpu vatni sįst vel til botns og žaš sem žar var aš störfum.  Stęrsta bleikja dagsins hafši laumast upp aš stķgvéli mķnu og var eins og hęna į vappi žar sem žyrlašist upp grugg undan fęti mér.  Žarna var veisla ķ meira lagi og munnurinn opnašist og lokašist meš hįttbundnum hętti.  Žar til hśn sį aš kominn var gestur ķ bošiš.  Augu okkar męttust og žį var nś slegiš til sporši.  Bless bless.  Ég vissi aš žį hafši draumurinn ręst og kvaddi.

Aftur į stašinn
Vegna žess aš mér fannst dagurinn hafa veriš góšur fór ég fljótt aftur į stašinn.  Fór reyndar bara eftir vinnu og įtti ekki nema örfįa tķma af sķšari vaktinni.  Var kominn į helga blettinn žegar ég tók eftir veišimönnum sem voru į hinum stöngunum, žeir höfšu greinilega veriš ķ kaffi į bakkanum, ekki tekiš eftir mér, og uršu nś vissulega tvķstķgandi og žaš ótt og tķtt. Ég vissi hvaš hafši gerst.  Mešan žeir voru aš kjafta hafši ég komiš óafvitandi og fariš į stašinn žeirra!

Annar kom vašandi śt fyrir ofan mig og veiddi prśšmannlega nišur undir minn staš, og fór ekki of nįlęgt.  ,,Eitthvaš aš hafa?" spurši ég upphįtt.  Hann sagši aš žeir hefšu fengiš nokkrar góšar.  ,,Hvar?" spurši ég ósköp kurteis.  ,,Žarna sem žś ert!" sagši hann og mér heyršist bregša fyrir glotti.  Svo fóru žeir į nešri veišistaši.

Ég nįši dįsamlega fallegri bleikju um kvöldiš. Fjögurra punda.  Hśn tók pśpu viš fęturna į mér og ég sżni mynd af henni hér.  Hśn er eftir Stebba Hjaltested.  Žegar vakt var lokiš runnum viš saman, veišimenn, og kjöftušum afslappaš.  Žeir höfšu fengiš fjórar eša fimm um daginn.  Voru góšir.  Sögšu mér svo sögu sem ég lęši aš ykkur, įgętu vinir į flugur.is:  Eftir aš hafa žrįbariš meš pśpum og kśluhausum allan morguninn įn žess aš verša varir žótti žeim vonlķtiš aš fį fisk.  Settu risastórar straumflugur undir, köstušu langt śt og drógu hratt inn.  Alveg gegn višurkenndum veišiašferšum ķ Soginu.  Og nś komu stórbleikjur meš bošaföllum į eftir!  Tóku og rifu sig lausar, en sumar nįšust.  Hvķlķk lęti.  Og žeir höfšu endurtekiš leikinn undir kvöld, dregiš hratt ķ vatnsboršinu, straumflugur nśmer 2, og fengiš tvęr ķ trylltan leik!  Viš brostum allir.  Sögšum eitthvaš klisjukennt: svona er veišin, eša įlķka.

SJH aprķl 2002