Į löngum ferli mķnum sem veišimašur hef ég oftar en tvisvar og oftar en žrisvar lent ķ žvķ aš bęndur eša veišifélög žeirra selja mér veišileyfi en hefta sķšan för mķna aš veišiįnni. Ég man eftir aš hafa lent ķ žessu viš Ólafsfjaršarį og nś sķšast viš Svartį ķ Skagafirši žar sem hliš į slóša austan viš įna var vķraš aftur.
"Į ég ekki bara aš klippa žetta?" spurši félagi minn sem kom aš haršlęstu hlišinu og sendi mér sķmamynd. "Ég er meš klippur ķ bķlnum." Ég baš hann ķ gušs bęnum aš lįta žaš ógert žvķ žį fyrst yrši allt vitlaust og viš lķklega sakašir um įtrošning og skemmdarverk.
Fyrr um morguninn hafši hlišiš veriš ólęst. Žį fórum viš nišur į höfšann aš austanveršu og settum ķ fisk. Į bakaleišinni komum viš žar aš sem gult segl lį į slóšanum og ókum viš fram hjį žvķ žannig aš slettist śr drullupolli yfir žaš. Grunaši okkur aš lęsingin į hlišinu nś vęri hefnd fyrir aš bleyta segliš.
Raunar mį geta žess aš sį sem vķraši aftur hlišiš, var aš öllum lķkindum sami mašurinn og hafši įriš įšur ręst skķtadreifarann aftan ķ drįttarvélinni sinni žegar viš reyndum aš komast fram śr honum svo aš segja ķ hlašinu į kirkjustašnum Reykjum. Hann śšaši skķt yfir allan bķlinn og žaš sem verra var, topplśgan var opin. Viš įkvįšum aš gera ekki vešur śt af žessu "óhappi" žótt aš okkur lęddist grunur um aš sį į drįttarvélinni vissi nįkvęmlega hvaš hann vęri aš gera.
Og nś hafši hlišiš į slóšanum nišur aš höfšanum veriš vķraš aftur žannig aš engin leiš var aš opna žaš įn verkfęra. Okkur var ekki skemmt. Žegar ég impraši į žessu viš formann veišifélagsins, kom ķ ljós aš žaš virtist vera einhver misklķš ķ sveitinni. Sumir voru į žeirri skošun aš engir samningar vęru lengur um veiširéttinn ķ įnni en raunin er aš sögn formannsins sś, aš samningurinn framlengist sjįlfkrafa um eitt įr ķ senn sé honum ekki sagt upp aš upphaflegum samningstķma lišnum.
Viš veišimennirnir viš Svartį ķ sķšustu viku erum vanir aš virša vel bęndur og loka hlišinu į eftir okkur, eins og segir ķ sišareglum Įrmanna. Hins vegar vorum viš sammįla um aš staša samningsmįla um įna kęmi okkur ekki viš og meint andśš tiltekinna bęnda ķ okkar garš vęri žvķ óskiljanleg. Aš lįta óvissu um tślkun samningsins um įna eša vanžekkingu į honum, bitna į okkur, vęri eins og hśseigandi sletti skyri (jį eša skķt) į vegfarendur af žvķ aš hann vęri ekki viss um aš leigjandinn ętlaši aš borga leiguna.
En žótt viš skynjušum žannig aš ķ hópi bęnda og bśališs gętti vissrar neikvęšni ķ okkar garš, žį létum viš žaš ekki spilla glešinni viš veišarnar. Svartį ķ Skagafirši gefur okkur alltaf rķgvęna urriša, ekki marga, en alltaf einstaklega fallega. Og svo var einnig nś. Į žremur dögum löndušum viš žrettįn fiskum frį 45-62 sm og einn var svo hress aš hann braut Sage stöngina mķna fyrir lķnu 4. Žaš var vel gert.
-rhr
LEIT